Tarp natūralaus reljefo, ledynmečio suformuotų kalvų ir šimtamečių Burbiškių miško medžių vystoma gyvenvietė, kurioje miškas nėra fonas. Jis tampa namais. Beveik 5 hektarų teritorija vingiuoja tankaus miško slėniu, šalia Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio – viena žaliausių ir tyliausių Vilniaus vietų. Namai kuriami taip, kad gamta būtų ne atskiras elementas, o kasdienybės dalis, o architektūra čia įsilies į aplinką, o ne ją keis.